Kopūstų auginimo technologijos

Viena seniausių europietiškos kilmės daržovių. Kopūstinės daržovės priklauso kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimai. Gūžiniai, ropiniai, briuseliniai, žiediniai kopūstai yra kilę iš laukinio kopūsto, kuris ir dabar tebeauga Viduržemio jūros pakraščiuose. Kopūstinių daržovių rūšys yra giminingos ir savo morfologinėmis bei fiziologinėmis savybėmis mažai kuo skiriasi viena nuo kitos. Gūžiniai, briuseliniai, ropiniai, lapiniai kopūstai yra dvimečiai, o žiediniai kopūstai vienmečiai augalai. Tačiau ankstyvieji gūžiniai ir ropiniai kopūstai atitinkamose sąlygose gali išauginti sėklas ir pirmaisiais metais. Kopūstų sėklos smulkios: 1 g telpa 250 - 300 sėklų. Stambesnės ir juodesnės sėklos laikomos geresnės kokybės. Tinkamose sąlygose laikant, sėklos išbūna daigios 4 - 6 metus. Sėklos pradeda dygti po 3 - 4 dienų. Minimali temperatūra sėklos dygimui nuo 0 iki +5 °C. Optimali kopūstų dygimo temperatūra laikoma 12 – 33  °C šilumos.

Jautriausi žemai temperatūrai yra ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai, kurie jau apšąla esant 2 – 5 °C šalčio. Tuo tarpu vėlyvieji gūžiniai kopūstai lengvai iškenčia iki 8 °C šaltį.

Kopūstinėms daržovėms optimali temperatūra 15-18 °C šilumos. Tačiau jos auga bei vystosi ir esant 5 – 10  °C šilumos.

Esant aukštai temperatūrai ir kada dirvoje trūksta drėgmės, kopūstinės daržovės blogai auga ir duoda mažus derlius. Gūžiniai kopūstai lėtai formuoja mažas, minkštas gūželes, žiediniai – išaugina mažas menkavertes galvutes. Kopūstinės daržovės mėgsta drėgną, vandenį praleidžiančią sunkesnę dirvą.

Gūžiniai kopūstai

Šia rūšį sudaro trys porūšiai: gūžiniai baltieji, gūžiniai raudonieji ir gūžiniai garbanotieji. Pagal vegetacijos trukmę jie skirstomi į šias grupes:

·         Labai ankstyvi – nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo – 70 – 90 dienų,

·         Ankstyvieji – 91 – 110 dienų,

·         Vidutinio ankstyvumo – 111 – 150 dienų,

·         Vidutinio vėlyvumo – 151 – 170 dienų,

·         Vėlyvieji 171 – 190 ir daugiau dienų.

Daigai auginami šildomuose polietileniniuose šiltnamiuose, jie auginami žemių mišinyje arba kraikinėse durpėse (rekomenduojame SULIFLOR SF1 gamintojas UAB "Sulinkiai").

Ankstyvieji kopūstai sėjami nuo vasario 20 iki kovo 15, šiltnamiuose – nuo kovo 1 iki 15 dienos.

Daigai auginami dviem būdais: sėjami tiesiai į puodeliu, blokus arba į juos pikuojami. Pirmuoju atveju jiems sudaiginti reikia daugiau didesnio šilto ( 18 -20 °C ) šiltnamio ploto negu antruoju atveju. Auginant daug daigų, sėklos sėjamos per kelis kartus ypač jei daigai pikuojami.

1 m3durpių reikia kompleksinių trąšų:

Pegimix 14 – 16 – 18 + mikro, arba Rudo Nutrifolo 14 – 11 – 25 + mikro,

arba Kemira Ferticor 14 – 11 – 25 + mikro.

PH turi būti 6,5 – 6,8. To paties substrato nenaudokite daug kartų, nes tai gali iššaukti ligą gumbligę – grybinė liga.

Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Sėti kopūstus 2 – 3 cm gylyje ( kol išdygs laikyti 20 °C ). Sėjamos į puodelius sėklos įterpiamos 0,5 cm gylyje ir uždengiamos.

Kopūstams sudygus temperatūra sumažinama iki 8 – 10 °C iki susiformuos skilčialapiai. Vėliau palaikoma 14 – 18 °C temperatūra, apsiniaukusiomis dienomis 12 – 15 °C, naktį 7 – 8 °C, santykinė oro drėgmė 70 – 75 %.

Daigų papildomai tręšti nereikia. Pastebėjus, kad daigai pašviesėję, galima patręšti azoto trąšomis ( 20 gr. Amonio salietros 10 l vandens) 1 m2 išlaistoma 5 litrai tirpalo.

Daigus nupurkšti insekticidu nuo blakių. Likus 12 – 15 dienų iki sodinimo – daigus grūdiname. Sumažiname temperatūrą dieną iki 10 – 12 °C, naktį – 6 – 8 °C.

Daigai sodinami 35 – 40 dienų amžiaus, 7 – 8 cm aukščio su 3 – 4 lapeliais. Daigai neturi būti ištįsę, turi būti drūti, žemi.

Vėlyvieji kopūstai sėjami balandžio pradžioje ( ne vėliau kaip balandžio 10 d.) tiesiai į gruntą 12 cm tarpueiliais rankine sėjamąja, išberiant 2 g/m2 sėklų. Kad greičiau sudygtų, pridengiame polietilenine plėvele. Daigai užauga per 40 – 45 dienas. Išrauti mirkomi mėšlo ir molio ( 1 : 2 ) tyrėje; į ją galima įdėti fungicidų: fitobakteriomicino nuo bakteriozės. Vežant į lauką daigus reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių ir vėjo.

Daigynui rudenį iškratoma 40 – 60 t/ha perpuvusio mėšlo ir išberiamos fosforo bei kalio trąšos ( 150 – 200 kg/ha P2O5 ir 150 – 180 kg/ha K2O ). Ruošiant dirvą pavasarį, išberiamos azoto ( 90 kg/ha ) trąšos. Humusinga dirva tręšiama tik mineralinėmis trąšomis.

Kopūstai gerai auga sukultūrintoje vidutinio sunkumo ir sunkiose priemolio dirvose. Ankstyviems kopūstams parenkamos lengvesnės, anksti pavasarį pradžiūvančios dirvos. Tinkamiausios kopūstams dirvos pH 6,0 – 6,5. Rūgščiose dirvose kopūstai serga šaknų gumbu. Jie gerai pakenčia šviežiai išbertas kalkes, todėl pirmaisiais metais auginami po kalkinimo.

Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4 – 5 metų, o kur buvo bakteriozė – po 8 – 9 metų. Kopūstus galima vieną kartą atsėliuoti, bet paskui į tą pačią vietą reikia sodinti ne ankščiau kaip po 4 metų.

Kopūstams dirva pradedama dirbti rudenį – skutama, lygiuojama, ariama ne giliau kaip 25 cm gyliu. Varputėtą dirvą išpurškiama. Pavasarį kiek pradžiūvus dirva akėjama, kultivuojama. Ankstyviesiems kopūstams, lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdžiūtų. Tręšiamos dirvos –90 kg N; 30 kg P2O5 ir 130 kg K2O. Fosfatą ir kalį barstome rudenį: 120 kg/ha  P2O5 ir 160 kg/ha K2O. Azoto trąšos išbarstomos pavasarį: ankstyviesiems 120 kg/ha, vėlyviesiems – 200 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinant, o kita pusė – daigams prigijus arba formuojantis lapų skrotelei. Vėlyviesiems kopūstams azoto trąšos išberiamos per tris kartus. Laikyti skirtiems kopūstams azoto trąšos trečdaliu sumažinamos, kalio padidinamos.

Daigų sodinimas - ankstyvųjų kopūstų daigus sodinti reikėtų balandžio mėnesį iki gegužės pradžios 70 x 30 - 35 cm atstumu. Kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet, numatant stipresnes šalnas, nakčiai pridenkime. Vidutinio vėlyvumo kopūstų daigus sodinkime gegužės pabaigoje arba birželio- pirmame dešimtadienyje 70 x 40 - 50 cm atstumu. Vėlyvuosius kopūstus sodinkime gegužės pabaigoje. Kadangi jie turi didesnę lapiją, sodinkime rečiau — 70 x 60 cm atstumu.

Sausa dirva 1 – 2 dienas prieš sodinant palaistoma 100 – 150 m3/ha H2O. Jei dirva nelaistoma, sodinimo metu daigai gausiai laistomi.

Dirvoje palaikoma 80 % drėgmė. Trūkstant drėgmės, esant 70 %, galimas mažesnis derlius. Laistant lašeline sistema, galima ir įterpti trąšas kartu. Laistoma pakartotinai praėjus 2 – 3 dienom po pasodinimo, po to 2 – 3 savaitėm ir vėliau su 10 – 12 dienų intervalu 150 – 200 – 300 m3/ha vandens ( karštu oru ).

Praėjus 3 – 4 dienoms laukas patikrinamas, neprigiję daigai atsodinami, palaistoma.

Vegetacijos metu dirva purenama, kultivuojami tarpueiliai ( kartu išberiamos ir trąšos ).

 Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėlyvuosius du karius apkaupkime, kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20 – 25 dienoms po sodinimo, o antrą – praėjus 15 – 20 dienų po pirmo kaupimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę. Dirva visą laiką turi būti puri.

Didžiausi derliai užauginami, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Juos labai gerai veikia atskiestos srutos su mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami prigijus daigams ( praėjus 15-20 dienų ), antrą kartą - pradėję sukti gūžes. Trąšos įterpiamos purenant tarpueilius.

Minimali dirvos drėgmė gūžiniams kopūstams 75 – 80 % ribinio lauko drėgmės imlumo. Ankstyvųjų kopūstų laistymo norma 150 – 250 m3/ha priesmėlio dirvose, 150 – 300 m3/ha – priesmėlio dirvose. Drėkinimo norma priesmėlio dirvose 1250 m3/ha, priemolio 1200 m3/ha. Vidutinio ir vėlyvųjų kopūstų laistymo norma – 150 – 300 m3/ha priesmėlio dirvose ir 200 – 350 m3/ha priemolio dirvose. Drėkinimo norma lengvesnėse dirvose 1800 m3/ha, sunkesnėse – 1650 m3/ha. Lengvos dirvos laistomos 5 – 6 kartus, sunkesnės – 4 – 5 kartus. Iš pradžių laistoma mažesnėmis normomis – 150 – 200 m3/ha, vėliau 250 – 350 m3/ha. Ankstyvieji kopūstai laistomi iki pradedant nuimti derlių. Vėlyvieji kopūstai baigiami laistyti likus 20 – 30 dienų iki derliaus nuėmimo.

Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu: pirmųjų – birželio pabaigoje – liepos pradžioje, antrųjų – rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Vidutinio vėlyvumo – rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje ir vėlyvųjų – spalio mėnesį.

Laikymui skirtų kopūstų paliekami 2 – 4 žali gūžę gaubiantys lapai ir iki 3 cm ilgio kotas.

Kopūstų derlius gali būti nuimamas kombainais arba transporteriais, taip ir rankomis. Atkreipti dėmesį į kopūstų veislės atsparumą mechaniniams nuėmimo ir transportavimo bei sandėliavimo pažeidimams. Svarbu kopūstų galvas tvarkingai, teisingai dėti į konteinerius. Sandėliavimui tinka sveiki, nepažeisti, sunkūs savo fiziologines savybes atitinkantys kopūstai. Ant kopūstų reikia palikti 3 – 6 dengiamuosius lapus. Lengvus, nepriglundančius lapus nuimti, todėl, kad jie trukdys judėti orui. Ventiliacija reikalinga, kad kopūstuose būtų palaikoma atitinkama temperatūra ir drėgmė. Ankstyvieji kopūstai gali būti laikomi 3 – 6 savaites, o vėlyvieji iki 9 mėnesių. Vėlyvųjų kopūstų sandėliavimo temperatūra – 0,5 °C. Prie aukštesnių temperatūrų trumpėja sandėliavimo laikas. Kopūstai jautrūs etilenui. Todėl reikalinga ventiliacija sumažinti šioms dujoms. Optimali kopūstų laikymo temperatūra 0 °C, minimali temperatūra -0,6 - -0,9 °C, maksimali 2 °C temperatūros. Optimali drėgmė – 95 %, ventiliacija laikant konteineriuose 60 m3/val. Laikymas iki 9 mėnesių. Koncentracija dujų reguliuojamoji dujų terpėje 3 % O2, 5 % CO2.

Gūžiniai raudonieji kopūstai (Brassica oleracea capitata rubra DC.)

Gūžiniai raudonieji kopūstai skiriasi nuo gūžinių baltųjų lapų spalva. Gūžinių raudonųjų kopūstų lapai tamsiai violetinės raudonos spalvos. Jų gūžės gerai laikosi per žiemą, daugiausia naudojamos kaip salotos prie įvairių valgių. Gūžiniai raudonieji kopūstai ilgiau auga už baltuosius, todėl jų daigai užauginami polietileniniuose šiltnamiuose arba pridengti. Jie taip pat skirstomi, kaip ir gūžiniai baltieji kopūstai, į ankstyvuosius, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvuosius.

Gūžinių raudonųjų kopūstų agrotechnika ir priežiūra panaši į baltųjų gūžinių kopūstų.

Realizuojamos gūžės turi būti ne mažesnės kaip 0,5 kg.

 

Gūžiniai garbanotieji kopūstai (Erassica oleracea sabauda L.)

Garbanotieji kopūstai taip pat priklauso gūžinių kopūstų grupei. Jų lapai garbanoti, gležni, pačios gūžės visada minkštesnės, negu gūžinių baltųjų kopūstų. Garbanotieji kopūstai rauginti netinka, bet jie turi daugiau maisto medžiagų už gūžinius baltuosius kopūstus, todėl jie dažniausiai rekomenduojami šviežiam vartojimui. Agrotechnika ir kiti darbai, yra tokie pat kaip atitinkamo ankstyvumo gūžinių baltųjų kopūstų. Šių kopūstų vėlyvosios veislės žiemą laikosi blogiau negu kitų gūžinių kopūstų.

Briuseliniai kopūstai (Brassica oleracea, var. gemmifera)

Briuseliniai kopūstai išaugina vieną aukštą stiebą. Ant kurio susiformuoja 30 – 60 ir daugiau gūželių, kurios sveria 300 – 600 g. Briuselio kopūstų vegetacija ilga ( 130 – 179 d. ), priskiriami vėlyvųjų kopūstų grupei. Jie labai atsparūs šalčiui, lengvai ištveria -8 - -10 °C temperatūrą. Jų derlius būna 4 – 9 t/ha. Tačiau iš hektaro gaunama 20 – 40 t pašaram tinkamų kotų ir lapų. Jie maistingesni ir vartojami žali, virti, troškinti, rauginti, marinuoti, šaldyti.

Jie būna vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvieji.

Šie kopūstai auga sunkesnėse humusingose dirvose. Lengvesnėse ( priesmėlio ) dirvose užauga minkštos gūželės. Auginami po tokių priešsėlių, kaip ir gūžiniai kopūstai. Dirva dirbama ir tręšiama kaip žiediniams kopūstams, tiktai briuseliniai kopūstai nemėgsta pavasarinio tręšimo mėšlu ( susiformuoja minkštos gūželės arba jų vietoje – atviri pumpurai ( lapų skratelės )). Sėklos sėjai ruošiamos kaip ir gūžinių kopūstų. Ankstyvajam šalpusniui pradėjus žydėti ( balandžio pirmoje pusėje ). Daigų auginimas nesiskiria nuo kitų kopūstų – Briuselio daigai sodinami paprastajai vyšniai pradėjus žydėti ( ne vėliau kaip gegužės 20 – 25 d. ). Šie kopūstai reiklūs šviesai, nemėgsta pavėsio, todėl daigai sodinami – 70 x 60 – 70 cm atstumais. Jie prižiūrimi kaip ir kiti kopūstai, tik nekaupiami. 1 – 1,5 mėnesio prieš imant derlių nupjaunami viršutiniai pumpurai, kad greičiau formuotųsi gūželės. Derlius pradedamas nuimti, kai apatiniai lapai pradeda gelsti, koto apačioje esančios gūželės jau būna užaugusios. Jų derlių galima imti atrankiniu būdu, nupjaunant normalaus dydžiogūželes. Ištisas derlius imamas vėliau, nes šalnos jiems nepavojingos. Prieš stipresnį oro atšalimą ( lapkričio mėnesį ) briuseliniai kopūstai raunami su šaknimis arba kertami su visu kotu prie pat žemės. Kurie bus ilgiau laikomi, nuskinami lapai.

Laikomi sustatyti dėžėse arba vienas šalia kito 10 – 15 cm smėlio sluoksnyje 1 – 1,2 m juostomis. Briuseliniai kopūstai gerai laikosi sandėliuose – šaldytuvuose, kuriuose palaikoma 0 – 0,5 °C oro temperatūra ir 85 – 95 % santykinis oro drėgnumas.

Briuselio kopūstų gūželės realizuojamos nenupjautos nuo koto ( nupjauti visi lapai ). Gūželės turi būti švarios, nepažeistos ligų, kenkėjų bei mechaniškai. Ant ¾ ilgio koto jos turi būti ne mažesnės kaip 1,5 cm skersmens.

 

Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea, L. var. botrytis L.)

Maistui vartojama balta galvutė ( žiedynas ). Pagal lapų skratelę žiediniai kopūstai skirstomi į žemus ( skratelė 60 cm aukščio ), vidutinio aukščio ( 60 – 70 cm ) ir aukštus ( daugiau kaip 70 cm ). Žiedinių kopūstų šaknų sistema liemeninė su daug smulkių šaknelių, bet silpnesnė negu gūžinių kopūstų.

Ankstyvųjų veislių galvutės užauga per 80 – 100 dienų ( po sudygimo ), sėklos subręsta per 170 – 210 dienų, vėlyvųjų atitinkamai per 140 – 160 ir 270 – 300 dienų.

Jie priklauso šalčiui atsparių daržovių grupei. Jiems reikia daug drėgmės. Minimali leistinoji dirvos drėgmės riba – 70 – 80 % ribinio lauko drėgmės imlumo, santykinis oro drėgnumas 80 – 95 %. Žiediniaikopūstai reiklūs maisto medžiagoms visą vegetacijos periodą, todėl jie gausiai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Dirvos pH turi būti ne mažesnis kaip 6,5. Jų geriausi priešsėliai – agurkai, ankštinės ir šakniavaisinės daržovės, daugiametės žolės. Netinka kopūstai, ypač vėlyvieji, bastutinių šeimos augalai, nes juos puola tie patys kenkėjai ir ligos.

Daigai sodinami mažesni, tai yra su 3 – 4 tikraisiais lapeliais, nes didesni blogai prigyja ir menkiau dera. Į hektarą sodinama 50 – 55 tūkstančiai daigų. Tam reikia 0,3 – 0,4 kg sėklos, 22,5 m2 šiltnamio ploto jiems pasėti. Išpikuotiems daigams reikia 230 m2 šiltnamio ploto. Daigai sodinami pavasariniam derliui balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, rudeniniam derliui – birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Sodinama tarp eilių paliekant 60 – 70 cm ir tarp daigų paliekant 30 – 35 cm. Jie geriau auga lietinami. Ypač juos svarbu patręšti augimo pradžioje. Tręšiami 1 – 2 kartus mineralinėmis azoto ( 60 – 70 kg/ha ) trąšomis.

Kad galvutės neprarastų prekinės vertės ir baltos spalvos, reikia kasdien apžiūrėti plotą ir pasirodžiusias galvutes pridengti truputi palaužtais viršutiniais lapais.

Žiedinių kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu, išpjaunant susiformavusias galvutes. Prieš šalnas derlius ištisai nuimamas, nes jų galvutės -2 °C temperatūroje apšąla, o atsileidusios greitai genda. Galvutės turi būti 8 cm skersmens, lapai nupjaunami 2 – 3 cm virš galvutės, kad apsaugotų jas nuo sužalojimo. Kurie nespėjo užaugti iki šalnų yra raunami su šaknimis irsodinami į inspektus ar šiltnamius. Pašalę ( žemesnėje kaip 5 °C temperatūroje ) žiediniai kopūstai baigiamajam auginimui nebetinka.

 

Brokoliai ( Brassica oleracia L. Convar. Botrytisvar. Italija Plenck )

Brokoliai sena ir kartu jauna kopūstinė daržovė, gimininga žiediniams kopūstams. Stiebo aukštis 20 – 25 cm aukščio, vartojama puri galvutė ( žiedynas ). Gerai užauga priesmėlio bei lengvo priemolio dirvose, kur podirvio vanduo yra 70 – 80 cm gylyje. Būtina per sausras laistyti. Dirva dirbama kaip kitoms kopūstinėms daržovėms. Trąšų brokoliams skiriama tiek pat kaip , kiek žiediniams kopūstams. Sodinami 70 x 30 – 40 cm atstumais. Jie prižiūrimi kaip ir žiediniai kopūstai, tik galvučių nereikia dengti nuo saulės. Derlius imamas, kai galvutės žiedai yra pumpurų fazėje. Derliaus nuėmimo nereikia vėlinti, nes žiedai greitai išsiskleidžia. Žydinčiais žiedais brokolio galvutė maistui netinkama. Galvutė pjaunama su 15 – 20 cm ilgio žiedstiebiais, kurie taip pat tinka maistui. Galvutė sveria 300 – 400 g. Derlius imamas anksti ryte, tik rasai nukritus, arba pavakary, nes galvutės greitai vysta. Nupjautas galvutes reikia tuojau realizuoti. Derlių nuėmus, iš lapų pažastyse esančių pumpurų po 7 – 10 dienų susiformuoja antras galvučių derlius. Vieno augalo derliaus užauga 5 – 9 galvutės. Jos mažesnės už pirmojo derliaus galvutes, tačiau bendra jų masė ne mažesnė kaip pirmojo derliaus. Po antrojo derliaus gaunamas trečias ir ketvirtasis galvučių derlius. Nuo tų pačių augalų derlių galima imti 2,5 – 3 mėnesius. Du tris kartus nuėmus derlių, brokolius reikia papildomai patręšti azoto 60 kg/ha trąšomis. Brokolių derlius 15 – 18 t/ha.

 

Ropiniai kopūstai (Brassica oleracea var. gongylodes L.)

Maistui vartojami ir lapai ir stiebagumbiai, kurie užauga per 30 – 50 dienų nuo daigų pasodinimo. Ropinius, kaip ir žiedinius kopūstus į dirvą galima sodinti keletą kartų, todėl daigų auginimo būdas priklauso nuo sėjos laiko. Jie geriausiai auga sodinant po ankstyvųjų bulvių, žirnių, morkų. Ropinių kopūstų priežiūra tokia pat, kaip ir kitų kopūstinių daržovių, tik jie nekaupiami. Jie imami, kai ankstyvųjų veislių stiebagumbiai esti 6 – 8 cm, vėlyvųjų veislių – 8 – 10 cm skersmens. Lapai ir kotas nupjaunami iki stiebagumbio paviršiaus. Laikyti skirti ropiniai kopūstai pjaunami su kotu. Per žiemą jie laikomi dėžutėse arba kaupe susluoksniuoti su smėliu. Tinkamiausia temperatūra jiems laikyti 0 - -1 °C, santykinis drėgnumas kaupe – 85 – 95 %.

 

Kinų ir Pekino kopūstai (Brassica oleracea, var. chinensis ir B. oleracea var. pekinensis)

Kinų kopūstai (Pak-choi) labai panašūs į lapkotinius burokus (mangoldus). Šie kopūstai turi tamsiai žalios spalvos verpstinės formos lapus, kurių apačioje ryški balta sultinga gysla.

Pekino kopūstai (Pe-tsai) panašūs į romėnų salotas ir sudaro atviras, cilindriškas gūželes.

Kinų kopūstai reikalauja puveningos, geros struktūros ir pakankamai drėgnos dirvos. Kinų kopūstai gerai užaugs tokiose dirvose, kuriose gerai dera žiediniai kopūstai.

Ankstyvųjų Pekino kopūstų sėklas reikia sėti į šiltnamius vasario antroje pusėje, eilėmis 20 cm atstumu tarp jų, sėjant 3 g/m2 sėklos. Po dviejų savaičių jie pikuojami eilėmis per 5 cm viena nuo kitos ir tarp daigų 3 cm atstumais. Kada daigams pasidaro per ankšta, juos retiname dar kartą paliekant 15 x 15 cm tarpus. Temperatūra šiltnamiuose palaikoma dieną 15 – 18 °C, o nakties metu 10 – 12 °C šilumos. Daigams suaugus, juos praretiname ir naudojame maistui, o likusius pradedame naudoti, kai jie išauga iki 200 - 300 g.

Vėlyvesniam derliui šių kopūstų daigai auginami šiltadaržiuose puodeliuose ir ievai sužydėjus sodinami j dirvą eilėmis šiais atstumais: tarp eilių 40 - 50 cm, o tarp daigų 30 - 40 cm.

Dar vėlyvesniam auginimui galima sėti sėklas tiesiai į dirva. Daigai išretinami iki reikiamų jiems atstumų. Rudeniniam naudojimui Pekino kopūstai sėjami liepos viduryje.

 

 

Prekių krepšelyje
Kiekis: 0 vnt.
Kaina: 0 Eur
Naujienos
Svogūnai Cupido H 0.5 kg.
Naujiena
 
1.79 Eur
Visos naujienos ...
Registracija